Dž. Butkutė jaunystėje nusimezgė marškinėlius iš „Pink Floyd“ magnetinės juostos

Su kokia muzika užaugo, ar patiria kūrybines kančias ir kokių ritualų imasi prieš pasirodymus – koncertui „Neoninės pelių uodegos“ besirengianti Džordana Butkutė tiesioginėje transliacijoje feisbuke atsakė į pluoštą vasariškai lengvų gerbėjų klausimų.
Dž. Butkutė prisipažino, kad visą gyvenimą buvo ir iki šiol yra maištininkė. Maištavo nuo vaikystės: „Dar visai mažutė dalyvavau „Dainų dainelėje“, nepatiko klausimas per filmavimą, atsisėdau ant scenos ir sėdžiu“. Pasak jos, durų trankymas buvo nuolatinis palydovas. Būta ir tylaus maišto formų: „Jeigu nemoku pamokos, o mane pakviečia prie lentos, aš ramiai susidedu daiktus ir be žodžių išeinu iš klasės.“
 
Dainininkė pasakojo ir apie kraštutinius atvejus, kai tekdavo pasiųsti truputį toliau, „kad reikėtų ilgai ieškoti“. Maištauja ji ir dabar – anot Dž. Butkutės, turi būti visai be nuomonės ir charakterio, kad visada linksėtum kaip asilas, neva viskas tvarkoje.
 
Paklausta apie kitą tam tikrą maišto formą – savo tatuiruotes ir ar jos turi reikšmę, atlikėja net pyktelėjo: „Ne, šiaip sliekų prisipaišiau, kad labai krūta atrodyčiau! Žinoma, kad kiekviena jų – su tam tikra reikšme, turi savo istoriją.“
 
Pokalbiui pakrypus apie mėgstamą muziką, išaiškėjo, kad dainininkė užaugo su roko muzika: „Roko muzikoje – visos mano šaknys. Viduje aš tokia rokerė, kad net neįsivaizduojat.“
 
Vardindama grupes, su kuriomis augo, Dž. Butkutė paminėjo „Led Zeppelin“, „Pink Floyd“, „Iron Maiden“, tarp kiek „lengvesnių“ – „Bon Jovi“, „Status Quo“, „Electric Light Orchestra“, o iš moterų – Tina Turner ir Cher.
 
„Muzikos klausydavome iš juostinių magnetofonų. Kartą net nusimezgiau marškinėlius iš juostos, kurioje buvo įrašyti „Pink Floyd“, – pasakojo dainininkė.
 
Tikrą atlikėjos jausmų audrą sužadino klausimas apie daugiausia kūrybinių kančių sukėlusią dainą. „Kokia gali būti kančia! Niekada tokių nebuvo. Man muzika ir tekstas gimsta savaime. Šovė į galvą naktį – atsikeliu, nubėgu ir parašau. Rašau su kaifu, džiaugiuosi, kad ateina mintys, kad jos liejasi laisvai“, – teigė Dž. Butukutė.
 
Atlikėja taip pat sakė, kad visada jaučia jaudulį prieš eidama į sceną, o tas, kas jaudulio nejaučia, yra blogas artistas. Turi Dž. Butkutė ir tam tikrų ritualų prieš koncertą – jai būtina bent penkias minutes pabūti vienai, per kurias ji pakalba su Dievu, linkėdama visa ko geriausio sau, artimiesiems ir žiūrovams. Prieš žengdama į sceną ji būtinai pabučiuoja gyvenimo draugą ir vadybininką Elegijų Strasevičių.
 
Paklausta, ko galima laukti liepos 16 d. koncerte „Neoninės pelių uodegos“ Klaipėdoje, Dž. Butkutė atsakė, kad tai bus visai kitoks koncertas nei turai po arenas: „Bus daug spalvų, šviesų, gražaus triukšmo. Programoje – daug hitų, nes žmonės to nori. Pasileisim plaukus, visi būsim atsipūtę, dūksim, žaisim šviesose. Koncertas bus labai lengvas ir vasariškas“, – pasakojo dainininkė.
 
Visą interviu su Džordana Butkute galima peržiūrėti „Mano pramogos!“ feisbuko paskyroje.

<< Atgal






Visos teisės saugomos © 2017 UAB “Bosanova”. Sukūrė Dizaino Arkliukas.